balandispapuga

Kas svarbu renkantis ugdymo įstaigą

Kai tėvai renkasi įstaigą savo vaikui, vieni pagrindinių klausimų pokalbyje prie arbatos yra “Ką darote kitaip?”, “Kuo esate išskirtiniai?”. Gerai, kad klausia, tačiau iš karto kyla dar daugiau klausimų: „Ką darome kitaip lyginant su kuo? Su kažkuria konkrečia mokykla? Su privačiomis mokyklomis? Su valstybinėmis?“. Lygintis su kitomis įstaigomis nėra prasmės, o ir tai, ar įstaiga privati, ar valstybinė, neturi reikšmės. Natūralu, kad kiekvienos įstaigos kultūra, tikslai gali skirtis, todėl geriau būtų klausimą formuluoti taip: “Kaip jūs dirbate? Kokia organizacijos kultūra?”. Kalbant apie ugdymą Lietuvoje svarbiausia yra geras fundamentalių dalykų atlikimas. Pirmiausia, įsigilinti į Švietimo ir Mokslo ministerijos bendrąsias ugdymo programas, geros mokyklos koncepciją ir vadovautis pateikiamomis gairėmis. Antra, gilintis į tarptautinio ugdymo geriausias praktikas. Trečia, kuo geriau išpildyti ugdymui keliamus lūkesčius.

 

bezdzione

 

Idėjos yra niekas, jei jos nėra paverčiamos realybe 

Švietimo ir Mokslo ministerijos idėjos yra puikios: kontekstualus, aktualus, integruotas ugdymas; mokymas orientuotas į vaiką; ugdymo turinys įdomus, provokuojantis, pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius; prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla; ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali (klasė be sienų); ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas; orientuojamasi į interpretacinį, o ne reprodukcinį mokymąsi ir t.t. Taigi, svarbu gerai įgyvendinti tai, kas jau yra sugalvota, ne tik remtis ŠMM gairėmis, bet ir taikyti jas praktiškai. Pasaulinės praktikos rodo, kad vaikai geriau mokosi grupėse, kuriose yra apie 12 vaikų. Kodėl? Galima daugiau dėmesio skirti vaikams, lengviau organizuoti darbą, lengviau paruošti individualias užduotis, paprasčiau mokytis komandose, grupėse, kyla mažiau įtampos. Klasė yra mobili, su 12 vaikų yra lengviau keliauti, organizuoti veiklas ne klasės aplinkoje.  Vienas iš galimų ugdymosi įrankių – Dienos planas. Kokia jo esmė? Vietoje pamokų yra veiklos ir užduotys, turinčios aiškų, konkretų, vaikui suprantamą tikslą. Mokytojas rašydamas planą tariasi su mokiniais, kurie prisiima atsakomybę už jo įgyvendinimą. XXI a. vaikas pats renkasi kaip mokytis, mąstyti, kaip įgyvendinti savo ir ugdymo programų keliamus tikslus. Kai mes gauname užduotį iš savo vadovo darbe natūraliai galvojame kam ji reikalinga, klausiame kokie jos tikslai. Vaikai jau pradinėse klasėse nusipelnė žinoti kodėl jie mokosi, kodėl reikalingos vienos ar kitos užduotys, koks ugdymosi tikslas. Dienos planas vertingas vaikui, nes su jo pagalba vaikai ne tik ruošiasi penktai klasei, bet ir ugdosi kompetencijas, kurios reikalingos gyvenime.

 

mikroskopas

 

Laisvė = atsakomybė

Dažnai laisvė yra suprantama ir vertinama klaidingai, ypač kai kalbame apie pradinukus. Laisvė  pradinėse klasėse – tai galėjimas rinktis kaip mokysiesi. Ar eisi užduoties spręsti prie stalo ar ant sofos, naudosiesi pagalba ar įveiksi pats, užduosi klausimą mokytojai ar ieškosi informacijos pats? Vaikai gali keisti veiklas, skirti joms tiek laiko, kiek reikia, atlikti jas tokiu būdu, kuriuo pavyksta pasiekti geriausius rezultatus. Svarbu, kad vaikai mokytųsi jiems tinkamiausiu būdu, tada žinios, supratimas ir gebėjimai išlieka ilgam, ne tik mokymosi momentu. Praktinės užduotys, asmeninė patirtis, ankstyvas sėkmės jausmas ir malonumas mokantis yra geriausia motyvacija siekti tikslų. Ši darbo laisvė aktuali visiems – juk ir patys norite dirbti ten, kur vadovas reiklus, tačiau taktiškas ir supranta jūsų situaciją. Produktyviai dirbame tada, kai mėgstame savo darbą ir atliekame sau įdomias užduotis, keliame tikslus. Maloniau tai daryti, kai galime išgerti kavos arba pabendrauti su kolega tada, kai to norime, o ne tada, kai tai leidžiama, kai norime eiti į darbą, o ne tiesiog laukiame savaitgalio… Jei tokio bendravimo tikimės iš darbdavio, kodėl vaikai negali tikėtis panašių dalykų iš mokyklos?

 

balandispapuga

 

Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad vaikai geriausiai įsisavina žinias per disciplinuotą sėdėjimą suole, nuolatinį testų sprendimą, informacijos kalimą ir t.t. Tačiau ar gali vaikas apskritai ko nors išmokti, ne tik žinoti, bet ir suprasti, tada, kai jaučia įtampą? Kai jo noras veikti yra vertinamas kaip nepaklusnumas mokytojui? Tyrimai rodo, kad visi žmonės geriausiai įsisavina informaciją tada, kai ji siejasi su tuo metu patirtomis teigiamomis emocijomis. Nereikia maišyti laisvės ir susitarimo su anarchija ir chaosu. Laisvė ir susitarimas reiškia atsakomybę už savo Dienos plano įgyvendinimą pasirenkant būdus ir vietas pasiekti tikslui. Tačiau tikslas visuomet turi būti pasiektas, jei vaikas neatlieka užduoties iki numatyto termino… traukinys nuvažiuoja. Pasekmė – užduotis tenka daryti tuo laiku, kuris geriau būtų skiriamas žaidimams su klasės draugais, pomėgiams. Juk tokia ir suaugusiųjų realybė. Net ir patys geriausi darbdaviai, kurie leidžia dirbti iš namų, pasiimti laisvą dieną kai reikia, nustato terminą iki kada darbai turi būti atlikti ir jūs to susitarimo laikotės. Kodėl mokykloje turi būti kitaip?