IMG_9497

LAISVĖS RINKTIS MOKYMOSI LAIKĄ IR BŪDUS ĮTAKA

VAIKŲ UGDYMO KOKYBEI

Herojaus mokykloje vaikai planuoja savo laiką ir pasiekimus, mokosi mokytis ir prisiimti atsakomybę už savo ugdymąsi naudodamiesi Dienos planu, kurį individualiai sudaro kartu su mokytojais. Herojaus mokykloje jis yra lengvai pasiekiamas, logiškai struktūruotas, greitai suprantamas, paprastai naudojamas, lankstus, neperteklinis savo turiniu ir patrauklus mokiniui. Tai vienas svarbiausių ugdymosi įrankių, kuris užtikrina vaikų mokėjimą mokytis, individualių gebėjimų ugdymą, gerų įpročių formavimą, užsibrėžtų tikslų pasiekimą, atsakomybės jausmą, tvirtą žinių pagrindą, vidinę motyvaciją ir brandą. Laisvė rinktis, kūrybiškumas ir vaikų įsitraukimas į ugdymo planavimą skatina akademinės bendruomenės susiformavimą jau pradinėje mokykloje, plėtoja mokslo, kuris ne tik kartoja, bet ir kuria, sampratą.

 IMG_0356

GEBANTI ASMENYBĖ. Pradinių klasių mokiniai yra lankstūs ir atviri naujovėms, tai palankus metas kurti tvirtus pamatus laiko planavimo ir kitiems geriems įpročiams. Herojaus mokytojų atlikti tyrimai rodo, kad turėdami tinkamus įrankius ir tikslingą mokytojo pagalbą vaikai geba patys planuoti laiką ir mokytis pagal tai, kas būtent jiems yra veiksminga. Šiems įgūdžiams formuoti reikalinga tinkama aplinka, strategija, veiksmingi įrankiai, palanki kultūra bei paties mokinio motyvacija siekti užsibrėžtų tikslų. Galimybė planuoti savo mokymosi laiką reikalauja prisiimti atsakomybę už save ir savo pasiekimus, sukuria vidinę brandą pirmiausia asmeniniuose, vėliau socialiniuose ir akademiniuose gebėjimuose.

 

MOKĖJIMAS MOKYTIS. Pradinių klasių mokinys, mokomas (mokydamasis) pagal jam pateiktą tvarkaraštį, kurio sudaryme jis nedalyvavo, netenka galimybės kokybiškai siekti ugdyti dalies asmeninių ir mokėjimo mokytis kompetencijų. Pradinio ugdymo pamatiniu pagrindu laikoma išmokyti vaikus savarankiškumo, atsakomybės pagrindų bei formuoti bendruosius įgūdžius, o tai tampa kliuviniu, kai mokiniui jo asmeninis laikas paskirstomas be jo paties indėlio. Naudodamiesi Dienos planu mokiniai mokosi išsiketi uždavinius, reflektuoti, taikyti individualiai veiksmingas strategijas ugdymo organizavime, ieško tinkamų mokymosi šaltinių,  o tai yra pagrindinės mokėjimo kompetencijos dalys. Vaikai, prisidėdami prie ugdymo planavimo gerina asmenines, mokėjimo mokytis kompetencijas ir efektyviau perima akademines žinias.

 

GERI ĮPROČIAI. Laiko planavimo samprata pradiniame ugdyme suvokiama kaip gerų įpročių lavinimas. Pradinukus mokome atsiversti knygą, teisingai perskaityti užduotis ir jas suvokti, skaičiuojant naudoti tam tikras priemones. Siekiame suformuoti jiems įpročių sistemą, kuri padės jiems įgyvendinti kasdienes užduotis ar veiklas – tai galima pavadinti pradinukų įpročių baze, kuri padeda vaikui mokytis. Amerikiečių žurnalistas Ch. Duhigg (2013) atliko tyrimus apie įpročio ugdymą. Jo teigimu, įpročiai nėra paveldimi ar likimo nulemti, juos galima transformuoti, pakeisti, išugdyti. Turėti įprotį ir įgusti jį taikyti yra mokymosi, visapusiško tobulėjimo pagrindas. 

IMG_9497

TIKSLO SIEKIMAS. Laiko planavime svarbūs tvirti ir aiškūs tikslai.

Kam valytis dantis? – Kad būtų sveiki dantys.

Kam užsirišti batus? – Kad eidamas neužkliūtum.

Kam planuoti laiką? – Kad būtum produktyvus.

Tam, kad pasiektum vieną didelį dienos tikslą, uždaviniai turi būti suskaidyti į smulkesnius. Angelos Duckworth (2016) tyrimai rodo, kad jeigu žmogus nežino, kodėl ką nors daro, vadinasi tokia veikla tampa tiesiog rutinos, bet ne ugdymo įpročiu. Norint pasiekti geresnių rezultatų, norint tobulėti, augti, mokytis – reikalingas tikslas, kurį žinotų jo siekėjas. Dalyko nurodymas tvarkaraštyje ir suskirstymas į laiko periodus mokiniui nėra tinkamas įrankis laiko planavimo įgūdžiui ugdyti, nes laikas jau suplanuotas už jį. Naudodamiesi Dienos planu vaikai planuojasi laisvus periodus, skaičiuoja savo galimybes, bando užsibrėžti daugiau tikslų, išbando savo galimybes. Mokiniai, žinodami temas, planuoja, ką norėtų pasiruošti šiai temai individualiai, kiek laiko jie tam turi. Įvertindami ne tik dienos, bet ir savaitės ar mėnesio tikslą, mokiniai lavina ilgalaikių tikslų siekimą, apskaičiavimą, numatymą. Pasiekti tikslą, lavinti įgūdžius, įtvirtinti žinias galima bus tada, kai žinosi dėl ko tą darai.

 

ATSAKOMYBĖDienos planas yra pradinio ugdymo įrankis, kuris formuoja įproti planuoti laiką (pirminė laiko planavimo forma) ir skatina vaikus prisiimti atsakomybę už savo pačių mokymąsi. Įsivertindamas dienos veiklas, pasirašydamas, ko nepabaigė ar, ką gali padėti greičiau, mokinys, su mokytojo pagalba, planuojasi savo dienos laiką ir tikslus, taip ugdydamas savarankiškumą ir atsakomybę, kas yra svarbiausios mokėjimo mokytis kompetencijos nuostatos. Pradinių klasių mokiniai geba prisiimti atsakomybę už savo pasiekimus, kai jiems sudaromos galimybės planuoti ugdymąsi.

 

INDIVIDUALUS UGDYMAS. Dienos Planas sudarytas taip, kad mokinys mokytųsi kuo lanksčiau pagal savo individualius gebėjimus ir mokytųsi derinti veiklas su laiko resursais – organizuotis ugdymąsi. Pastebėjome, kad vaikai naudodamiesi Dienos planu išmoko atskirti prioritetus, individualiai pasirinkti tinkamą vietą ir laiką veiklai atlikti. Taip pat dienos planas įpareigoja mokinį įvykdyti visas dienos veiklas, tad kiekvieną kartą pildydamas įrankį, mokinys mokosi kuo efektyviau paskirstyti laiką pagal savo individualius gebėjimus. Planuojant laiką galima kūrybiškai, individualiai išdėstyti bendrosios programos turinį, kad jis atlieptų vaikų poreikius, pomėgius, apimtų mokiniams aktualias temas.

 

AKADEMIŠKUMAS. Šiaurės šalyse, vakarų Europoje ir JAV tyrimai pastebėjo, kad pedagoginis (mokėjimo mokyti ir mokytis) profesionalumas matuojamas ne ką ir kaip, o kur ir kada mokai ir mokaisi. Jau pradinėje mokykloje mokinys gali išmokti planuoti laiką, veiklas, siekti tikslų, kurie jam yra aktualūs čia ir dabar. Dienos planas moko pradinių klasių vaikus kasdienių laiko planavimo elementų, kurie ilgalaikėje mokymosi perspektyvoje virsta tvirtomis kompetencijomis, gerinančiomis mokėjimo mokytis kompetenciją, užtikrina akademiškumą. Akademiškumas čia suprantamas kaip sąmoningas, kokybiškas ugdymasis, žinojimo jėga, autonomiškas, kintantis pažinimo, mokslo kelias. Akademiniai pasiekimai gerėja kai yra atsižvelgiama į asmeninius vaikų gebėjimus ir galimybes, mokinio laikas planuojamas kartu su vaiku pagal jam tinkamą ir priimtiną mokymosi modelį.

 

TĖVŲ DALYVAVIMAS UGDYME. Herojaus mokykloje Dienos plano forma ne tik įgalina vaikus prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, bet į ugdymą ir jo kokybės užtikrinimą įtraukia ir tėvus. Tėvams užtenka perskaityti vaiko planą, mokytojo pastebėjimus ir patiems apgalvoti vaiko ugdymąsi kartą per savaitę, o to vertė vaikui ir jo mokymuisi didžiulė. Tėvai ne tik susipažįsta su kasdieniais vaikų pasiekimais, bet ir keičia požiūrį į savo vaidmenį švietime.  Ugdymo kokybę užtikrina visų trijų jos dalyvių (mokytojų, tėvų ir vaikų) įsitraukimas ir bendradarbiavimas.

 

LITERATŪRA

 

  1. Achtyl P., et al (2017). The Mind Up Curriculum. Brain-Focused Strategies for Learning-and Living (Grades Pre-K-2). S.A.:The Hawn Foundation.
  2. Achtyl P., et al (2017). The Mind Up Curriculum Brain-Focused Strategies for Learning-and Living (Grades 3-5). U.S.A.: The Hawn Foundation
  3. Bendroji pradinio ugdymo programa BPUP (2008). Švietimo ir mokslo ministerija.
  4. Blasius, (2009). Aš jau mokausi pats! Praktinių įgūdžių pratimai pagal Mariją Montesori. Vilnius: Gimtasis žodis.
  5. Duckworth, A. L., Gendler, T. S, & Gross, J. J. (2014). Self-control in school-age children. Educational Psychologist, 49(3), 199-217. Prieiga per internetą: https://www.dropbox.com/s/ch1hzago02b2lz5/Duckworth_Gendler_Gross_2014_self-control_in_school-age_children.pdf?dl=0.
  6. Duckworth, A. (2017). Aistros ir ištvermės galia. Vilnius: kitos knygos.
  7. Duhigg, Ch. (2013). The Power of Habit. United States: Random House Trade Paperbacks.
  8. Gedvilienė,, , Laužackas, R., Lileikienė ,T., Mačianskienė, N., Sabaliauskas, T., Sajienė L., … Tūtlys V. (2008) Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinys: Mokomoji knyga mokytojams. Vilnius: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacija.
  9. Geros mokyklos koncepcija (2016). Pedagogams: Švietimo ir mokslo ministerija. Prieiga per internetą: https://www.smm.lt/web/lt/pedagogams/ugdymas/gera-mokykla
  10. The Eisenhower Matrix (2011-2017). Prieiga per internetą: http://www.eisenhower.me/eisenhower-matrix-canvas/
  11. Kompetencijų ugdymas. Metodinė svetainė. Prieiga per internetą: http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/pagrindiniai-kompetenciju-ugdymo-aspektai/siuolaikinio-ugdymo-tikslas-asmens-kompetencijos/mokejimo-mokytis-kompetencijos-ugdymas/
  12. Kudinovienė, (2008). Meno edukologinių tyrimų metodologijos pradmenys: metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.
  13. Tebel-Nagy, C. (2009). Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams. Vilnius: Gimtasis žodis.
  14. 2017-2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas. Švietimo ir mokslo ministerija.