tumblr_nud2xiVsn31te86jbo1_400

“Daug kas galėtų žiūrėti skeptiškai, bet aš manau, kad jei žmogus nori gyventi gerai, jis turi skaityti knygas.”* – pasakė Andrius Mamontovas viename interviu. Vieni pritars, kiti paprieštaraus, tačiau abejojančių, kad knygos pasaulį daro geresnį – nebus.

Visi knygas mylime skirtingai. Visi renkamės sau priimtiniausius žanrus, temas, autorius, knygų viršelius. Šiandien galime skaityti ne tik naujai sukurtus kūrinius, bet ir šimtmečius bibliotekose trūnijusias istorijas, kurias dabartinės technologijos leidžia perleisti tūkstantiniais tiražais. Šiandien esame laisvi skaitytojai. Skaitome viską ir visomis kalbomis. Mums pasisekė – knygos mums pasiekiamos lengva ranka. Knygynai, bibliotekos, internetas – viskas taip paprasta. O gal teko pažinti drąsią mergaitę Liesel, iš filmo „Knygų vagilė” (org. angl. “The Book Thief” ), kuri Antro pasaulinio karo metu vogė knygas, nesuvaldydama noro skaityti ir dalintis su kitais? Tikriausiai tokios stiprios meilės knygoms šiandien tektų ilgai paieškoti…

THE BOOK THIEF tumblr_nud2xiVsn31te86jbo1_400

Tikriausiai daugelis pritars, kad tas stiprus poreikis knygoms dažniausiai atsiranda vaikystėje. Ar galite pasakyti, kokios spalvos būtų vaiko pasaulis be Mikės Pukuotuko, Pepės Ilgakojinės, Hario Poterio, Muminuko ir kitų fantazijos pasaulio gėrių? Na, šiandien šiuos herojus turime galimybę pažinti ne tik knygose, bet ir mūsų mėgstamame kine, teatre. Tačiau tarp knygos ir vizualiai pateiktų istorijų yra didelis skirtumas – kinas, teatras pateikia jau interpretuotą istoriją, kurią tereikia stebėti, o knyga palieka vietos individualiai fantazijai, kuri leidžia kiekvienam skaitytojui sukurti savo Muminuką, savo Harį Poterį.

Todėl jei visas istorijas tik stebėsime ekranuose ar scenose, greičiausiai savo darbo neteks dešinysis smegenų pusrutulis, kuriame gyvena vaizduotė ir visos kitos plotmės, susijusios su kūryba, kurie žmogui leidžia sukurti autentišką erdvę savo ir kitų gyvenime.

Kiekvienas, nors kiek prijaučiantis popierinių puslapių šlamesiui pritars išsireiškimui, kad knygos – tikras šimtmečių patvirtintas gėris. Tiems, kas mieliau savo laisvą minutę praleidžia plačiose interneto platybėse pasakysiu, kad šie pastebėjimai nėra technologijų ir knygos kova. Nenoriu sukurti neigiamos nuomonės apie visus IT sukurtus gėrius, kurie taip palengvina mūsų gyvenimą ir , tikrai pritariu, padaro jį ne tik lengvesnį, bet ir įdomesnį.

Noriu pasvarstyti šiandien aktualią temą, kodėl šiandieninis vaikas mieliau rankoje laiko išmanųjį telefoną, nei knygą? Kodėl susiformavusi nuomonė apie knygas turi daugiau neigiamų epitetų: nuobodu, sunku, laiko gaišimas, kažkas liepė skaityti… ? Visi žinome, kokią naudą knyga duoda vaiko vystymuisi, bet ne visi žinome kaip tai paaiškinti vaikui, nes pasakymo: reikia mokytis ir skaityti, jei nori gerą darbą dirbti, neužteks. Kodėl? Paprasčiausiai “tai labai tolimoje ateityje”, kuri Jūsų mažyliui dar nelabai rūpi. O kygą juk “reikia ” skaityti dabar.

Kas dėl to kaltas? Mokykla? Tėvai? Patys vaikai? Visuomenė? Valstybė? Socialinis statusas?… Nesvarbu. Svarbu kaip tai pataisyti, arba kaip nuo pat pradžių įskiepyti vaikui meilę knygoms. Ir viskas prasideda namuose. Tėvai, sesės, broliai, seneliai – pirmieji mokytojai, galintys padaryti teigiamą įtaką tolimesniam vaiko požiūriui į knygų skaitymą ir vertinimą. Namai yra ta aplinka, kurioje pradedamos formuoti viso gyvenimo vertybės, tarp jų ir santykis su knyga. Šis tinkamai suformuotas santykis vėliau padės ir asmenybės ugdymui. Vaikas, plačiai pažinęs kuo įvairesnį pasaulį, lavins loginį, kūrybinį mąstymą, sugebės geriau formuoti savo nuomonę, savo asmenybę, turės didelį žinių bagažą.

Kaip sukurti tinkamą aplinką vystytis natūraliam vaiko ir knygos santykiui?

GERA PRADŽIA – PUSĖ DARBO

Kūdikystė – pats tinkamiausias laikas pažinčiai su knyga. Liesti, žiūrėti, vartyti, laikyti rankose, girdėti. Nuo pirmųjų mėnesių, kada kūdikis sugeba matyti, galima pradėti rodyti spalvingus knygos puslapius. Kai mažas žmogutis pradeda kontroliuoti savo pirštukų, rankyčių judesius – leisti liesti, čiupinėti. O apie knygų skaitymą garsiai dar kūdikiui, kuris yra mamos įsčiose kalbama jau nevieneri metai. Pažintis su knyga pirmaisiais gyvenimo metais leidžia kūdikiui priimti šį objektą kaip savą, įprastą savo artimai aplinkai. Pradžioje gali pasirodyti, kad tame prasmės visiškai nėra, tačiau nepamirškime, kad kūdikiai sugeba daugiau nei mes iš jų tikimės. Reikia tik pabandyti.

TINKAMA APLINKA MEILEI

IMG_3459

Ne vienas jau suaugęs žmogus patvirtins, kad namuose kaupta biblioteka padarė didelę įtaką jo santykiui su knyga. Jei knygos yra įprasta namų aplinkos dalis – jos natūraliai bus priimtos. Labai paprastas patarimas – knygų turi būti visur: vaikų kambaryje, miegamajame, virtuvėje, svetainėje, visur, kur galima pamatyti, o dar geriau – pasiekti. Vaikai yra smalsūs – jie ims viską, kas jų galimybių lygyje. Knyga taps toks pat įprastas ir reikalingas dalykas kaip baldai – naudojami kasdien. Taip pat leiskime vaikams knygas naudoti ne tik pagal jų tiesioginę paskirtį. Žaiskime: statykime namą lėlėms ar garažą mašinėlėms. Žinoma tuo pačiu skiepykime, kad knygos yra didelis turtas, tada su jomis ir žaisti reikia gražiai.

TINKAMAS PAVYZDYS

Geriausias mokytojas – pavyzdys yra artimiausi šeimos, aplinkos žmonės. Jei sėdėsime prie pietų stalo su telefonu – vaikai darys tą patį. O jei tai darydami drausime vaikams daryti tą patį – jie nesupras kodėl, nes mama ar tėtis juk taip daro. Jei savaitgalio rytą gerdami kavą praleisime ne prie televizoriaus, o su knyga rankose – vaikas atsineš savo knygą ir atsisės šalia. Vaikai yra „kempinės“ – sugeria viską, ką jiems pateikia artimiausia aplinka. Tėvai – didžiausias vaikų autoritetas. Tad jei norite vaikams skiepyti tik geriausias vertybes, pradėkite nuo savęs. Būkite puikus pavyzdys. Skaitykite. Skaitykite kartu. Turėkite knygą virtuvėje ruošdami valgį, nesvarbu, kad nebus laiko atsiversti. Bet knyga bus šalia.

Sąrašų, kokias knygas skaityti pradinukams yra begalės. Vieni jų patvirtinti švietimo ministerijos, kiti – tiesiog asmeninės mėgėjų nuomonės. Tad štai dar vienas, kuriame rasime tiek „privalomo“, tiek „mėgėjiško“ skaitymo kūrinius.

IMG_3456

Kad ir kaip ten bebūtų, pirmiausia skaitykime pačias geriausias ! Tas, kurias norisi skaityti du ir daugiau kartų, tas, kurios moko mylėti gyvenimą, tas, kurios įkvepia, tas, kurios skatina būti geru žmogumi:

„Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ Debi Gliori

„Pasakos“ Beatrix Potter

„Alisa stebuklų šalyje“ Lewis Carroll

„Aplink pasaulį pes 80 dienų“ Jules Verne

„Merė Popins“ P.L. Travers

„Troliai Mumiai“ Tove Jansson

„Ronja, plėšiko duktė“ Astrid Lindgren

„Raganiukė“ Preusler

„Mes Varnų saloje“ Astrid Lindgren

„Padaužų kaimo vaikai“ Astrid Lindgren

„Pepė Ilgakojinė“ Astrid Lindgren

„Mikės Pūkuotuko pasaulis“ A.A. Milne

„Vėjas gluosniuose“ K.Grahamme

„Vaikų kambarys“ (eilėraščiai) Violeta Palčinskaitė

„Laukinė kriaušė“ Justinas Marcinkevičius

 

sąrašas be pabaigos, nuolat pildomas…

 

NUOSTABAUS LAIKO SU KNYGA –

Jūsų D.

 

 

* Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/a-mamontovas-jei-zmogus-nori-gerai-gyventi-jis-turi-skaityti-knygas.d?id=62143337

 

  • Labai pritariu straipsnio autorei. Pati be galo dievinu knygas, netgi su savim visad stengiuos tureti knyga. O sio mano pomegio priezastis tikrai, manau, yra tai, jog kiek prisimenu savo vaikyste, man nuolat buvo skaitoma, retas vakaras budavo, jog nueidavau miegot be paskaityto bent vieno knygos skyrelio.

  • Mano sąrašą dar papildytų keletas, kurių negaliu pamiršti ir mano vaikams labai patinka:

    T.Zamorsky PINOKIS

    Kazio Binkio kūriniai labai patinka , kaip KIŠKIŲ SUKILIMAS

    Kubilinsko LEDINUKAS

    na ir žinoma, KAKĖ MAKĖ