received_387660778531839

Vaikai mokosi iš to, ką mato aplink. Kaip mąsto aplink esantys žmonės, kaip jie elgiasi susidūrę su iššūkiais, kaip valdo savo emocijas, kaip supranta kitus, kaip reaguoja ar nereaguoja į tam tikras situacijas arba kokius sprendimus priima jose. Jei organizacijos kultūra yra skatinanti tobulėti, tobulėja visi nariai. Nuo to, kaip elgiasi aplinkiniai priklauso ir mūsų pačių mąstymas. Todėl mokyklų ugdymo programose akcentuojamos bendrosios kompetencijos bei dalykų integracija, mokymosi vientisumas.

Bendrosios kompetencijos yra žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma – mokėjimas mokytis; komunikavimas; noras pažinti; iniciatyvumas ir kūrybingumas; sąmoningumas (socialinė kompetencija); orumas, pasitikėjimas savimi, sąžiningumas (asmeninė kompetencija). Bendrąsias kompetencijas papildo emocinis intelektas, kuris yra apibūdinamas kaip galimybė suprasti save ir kitus. Jį sudaro nuoseklus mąstymas, empatija, optimizmas, vidinė motyvacija. Tik gerai įvaldę bendrąsias kompetencijas vaikai gali įsisavinti dalykines kompetencijas – matematikos, gimtosios ir užsienio kalbų, gamtos mokslų žinias, supratimą ir gebėjimus.

 

received_2444290435804065

 

Kaip tai atrodo praktiškai?

UŽDUOTIS: ant popieriaus lapo užrašyta – 8. Kiek bus pusė šio simbolio?

Dalyko kompetencijos prasme 8 – skaičius, padalinus per pusę = 4. Šiuo atveju būtų tiesiog perteikiamos neginčytinos žinios. Kitaip (t.y. pagal atsakymų normą – blogai) atsakę testo neišlaiko. Jeigu neatsakei – tai arba mokytojas neišmokė arba dar nesi gudrus – reikia daugiau pasimokyti. Kai tėvai ateina į pokalbį su mokytojais dažniausiai to ir klausia:  Ar vaikas žino, kad pusė aštuoneto yra keturi? Šių žinių jiems reikia stojant į penktą klasę, laikant testus. Dalyko kompetencijos gali išmokyti ir vidutinio lygio mokytojas, daug kartų kartodamas informaciją ir tikėdamasis, kad vaikas bus geros nuotaikos testo metu. Lengvas klausimas, lengvas atsakymas, lengvas vertinimas – moka arba ne – „iškaltos“ žinios. Jei tai yra svarbiausias tėvų lūkestis mokyklai, jos vadovams, mokytojams – tokie rezultatai ir bus. Vaikas bus daug žinantis: kur aukščiausia vieta Kaune, kiek gyveno Lietuvos prezidentai, visas svarbiausias Lietuvos istorijos datas, galės padeklamuoti daugybos lentelę. Žinoma, esminius dalykus žinoti būtina – vaikai turi žinoti ir apie Lietuvą, ir apie prezidentus, ir apie Darių ir Girėną. Tačiau ne mažiau svarbu yra mokėti savo žiniomis pasinaudoti, jas pritaikyti praktiškai – vien dalyko išmanymo tam nepakanka.

 

received_435279807317696

 

Žvelgiame į tą pačią užduotį kitu kampu, per bendrąsias kompetencijas. O kas, jei vaikas atsako, kad pusė 8 yra 0? O kas, jei atsako, kad pusė 8 yra 3? Ar toks atsakymas įmanomas? Ar vaikas šiuo atveju yra neteisus? Kaip mokytojas, tėvai reaguoja į tokį atsakymą? Vaikams tai gali pasirodyti įdomu, nesąmonė, dalis gali nesuprasti iš kur toks atsakymas. Mokytojas gali bandyti išsisukti nuo atsakymo arba išeiti iš savo komforto zonos, skirti tam laiko. Vietoj teisinga arba ne mokytojas sakys: – Tomai, mąstai įdomiai, paaiškink kodėl taip galvoji? Tai užtruks laiko, reikės atsargiai rinkti žodžius, sugaišime nemažai laiko, liks neatlikti kiti uždaviniai. Žinoma, galima pasirinkti lengvesnį problemos sprendimo būdą: – Tomai, įrašyk dabar 4, o paskui mes išsiaiškinsim. Spręskime toliau. Turbūt dažnas prisimena situaciją, kai vyresnėse klasėse kilus diskusijai dėl atsakymo, mokytojas tiesiog pasakydavo: – Nesijaudinkit, tokio klausimo teste nebus. Kita užduotis yra…

Mokinys, kuris atsakė 0 arba 3, pažvelgė į sprendimą kūrybiškai. Sugebėjo naujai pritaikyti informaciją ir ėmėsi iniciatyvos – iškėlė naują (neįprastą standartui) idėją. Kyla klausimas ar dalyko kompetencija yra svarbesnė nei iniciatyvumo ir kūrybingumo? Abi kompetencijos svarbios, tik turėtume rasti teisingą proporciją. Žinios (kas?) mokykloje yra svarbios, gebėjimas jų ieškoti ir apdoroti (kaip?) yra dar svarbiau, o svarbiausia yra kūrybiškai jas panaudoti ir kurti (ką?) naujas.

Kas yra pusė aštuoneto? Emocinio intelekto prasme vaikas atsakęs kitaip gali įsitikinti, kad yra svarbus – patirti sėkmę ir eiti pirmyn. Mokytojo suformuotas atsakymas turi įtakos vaikų mąstymo šablonams, tam, kaip jie ateityje reaguos į panašias situacijas, kaip spręs sudėtingesnes užduotis. Ar mokės į jas pažvelgti iš skirtingų pusių? Ar maksimaliai išnaudos savo gebėjimus užduočiai išspręsti ar tik ieškos teisingo atsakymo?

 

received_387660778531839

 

Viskas priklauso nuo to, kokia yra mokyklos bendruomenės kultūra. Ką skatinsime ir toleruosime? Ko tikimės iš vaikų, tą ir gauname. Jei mokome mąstyti įvairiau, užauginame vaikus, kurie ne tik žino, bet ir mąsto, klausia ir gali kurti. Tokios kompanijos kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ per darbo pokalbius naudoja klausimus, kurie reikalauja ne žinoti, o mąstyti. Pavyzdžiui, išvardink kuo daugiau būdų kaip galima būtų surasti adatą šieno kupetoje? Pasiūlyk penkis būdus, kaip pamatuoti degalų kiekį automobilyje.

Daugybos lentelę gali išmokti visi, bet ar mokėsime ją paaiškinti draugui, ar pasinaudosime ja spręsdami kitas užduotis priklauso ir nuo kitų kompetencijų. Dalykines žinias geriausiai įsisavinime tada, kai gerai jaučiamės, kai dėmesys kreipiamas į norą pažinti, išnaudoti savo galimybes, bendrauti (bendrosios kompetencijos), kai esame motyvuoti ir pasinaudojame jau žinomais mąstymo šablonais (emocinis intelektas). Tai kodėl neskirti daugiau laiko ir pastangų bendrųjų kompetencijų ugdymui? Kas iš to, kad mūrysime aukštą namą (žinios), jei jo pamatai (kompetencijos) nėra išlieti? Juk keliamas lūkestis yra ne vaikų paruošimas beverčiam testui, o ruošimas vertingam gyvenimui.