IMG_0198

Ką daryti, kad namų darbų ruoša taptų teigiamas emocijas kelianti ir įdomi veikla?

Jei surengtume balsavimą, bijau net pagalvoti kokiu procentu namų darbų ruoša kaip neigiamas dalykas nurungtų teigiamą požiūrį į šią kasdienę mokinio duoną.

Kodėl mokiniams namų darbų ruoša dažniausiai asocijuojasi su neigiama emocija?

– Pirmiausia, tai yra “pavogtas” laikas, kurį būtų galima skirti pramogoms ar poilsiui.

– Namų darbus ruošti nėra lengva, ypač jei kažko nesupranti ir nėra kieno paklausti, paprašyti pagalbos.

– Namų darbų ruoša su artimaisiais dažnai sukelia stresą (nebent “padėjėjas” su mokiniu dirba iš širdies, kantriai).

– Tai užduotis, kurią skyrė mokytojas, o tėvai sako kad atlikti juos reikia.

– Spaudimas, kad neatlikus šių užduočių gresia tam tikra bausmė.

– Susidaręs stereotipas, kad namų darbai yra tiek fiziškai tiek emociškai varginanti veikla.

– Žodis “darbai”, taip pat turi neigiamą asocijaciją, nes tai veiksmas kurį privaloma atlikti, nepaisant savo norų, kurie, sutikime, kiekvienai asmenybei yra mielesni nei pareigos.

KEISKIME POŽIŪRĮ

Išankstinis neigiamas nusistatymas  tikrai nepadeda. Taip sukuriami strereotipai masėms, kurie prikabina vienokią ar kitokią etiketę. Ypatingai išankstinis nusistatymas gerai iliustruojamas socialiniuose tinkluose, kur bendraudami galime ne tik išsireikšti žodžiais, bet užtenka susirasti nuotrauką su užrašu, kuria norime parodyti savo emocijas ir mintis. O pasirinkimas šioje sferoje labai didelis. Internetinėje erdvėje knibždėte knibžda iliustracijų emocijoms reikšti, tiek vaikams, tiek tėvams.

12310708_1088817247817708_7217233632131257448_n

„Viešpatie, padėk man paruošti su vaiku pamokas ir išlikti mylinčia mamyte, kultūringa moterimi ir adekvačia kaimyne…“

7-Fixes-Homework-Battle

„Nekenčiu namų darbų“, „Tai visiškas mano laiko švaistymas!“

Žinoma, kiekviena diena mums atneša naujų emocijų. Galbūt ne visada turime galimybę pakeisti aplinką, tačiau galime kontroliuoti savo mintis ir emocijas. Galime pasirinkti KAIP ir KĄ galvoti, KADA išsireikšti. Ir vėl, žinoma, tam išmokti taip pat reikia laiko.

Namų darbus daryti REIKIA, bet namų darbų daryti NENORIU. Kas atsitiktų jei pakeistume šį sakinį: namų darbų daryti NEREIKIA, namų darbus atlikti NORIU.

Yra daug dalykų, kuriuos būtų galima pasiūlyti keisti, norint kad mokinys NORĖTŲ atlikti jam skirtas užduotis namuose.

Galbūt reikėtų pradėti nuo požiūrio?

Namų darbai yra GERAS dalykas ir gali sukelti geras emocijos, nes:

– Tai gali tapti kasdiene tradicija, puikiai ir prasmingai praleistas laikas su tėvais, sesėmis, broliais ar draugais.

– Reikėtų suprasti, kad namų darbai skirti ne tik užtvirtinti mokykloje įgytas žinias, bet ir ugdyti gerus įpročius, kaip atsakomybė, darbštumas, tinkamas laiko planavimas, komunikacijos įgūdžiai (mokėjimas paklausti ar padėti atsakyti).

– Vietoj to, kad bausti už neatliktas užduotis, daug naudingiau yra skatinti tam tikrais “apdovanojimais” atlikti darbus (pavydžiui,  sutartinis “apdovanojimas” iš tėvų, geras įvertinimas iš mokytojo, pan.), pagal galimybes pasiūlyti vaikui tai, kas motyvuotų jį atlikti darbus, o ne diegtų baimę dėl pasekmių jų neatlikus.

– Tradicinį klausimą “ar jau padarei visus namų darbus?” derėtų keisti į tokius, kurie iš tiesų parodo domėjimąsi, o ne reikalavimą: “kaip pavyko namų darbai?”, “gal galiu kažkuo padėti ruošiant namų darbus?”, “gal parodysi ką įdomaus šiandien padarei? Išmokai?”, ir t.t.

IMG_0198

BENDRADARBIAUKIME – DARYKIME KARTU

Namų darbus vaikas atlieka namuose, kuriuose galima rasti mažiausiai vieną pagalbininką: mamą? tėtį? brolį? sesę? senelį? gerą draugą?… Todėl šie darbai turėtų būti abipusis, tripusis ar dar didesnis bendradarbiavimas. Aplenksiu priežastis, dėl kurių galima ginčytis, dėl laiko stokos, kompetencijos mokyti ir taip toliau. Visada galima rasti išeitį, net jei neišeina pagelbėti atlikti konkrečių matematikos užduočių, visada galime padėti surasti sprendimą, ieškoti pagalbos, garsiai padiskutuoti net ir sukantis prie virtuvės puodų. Kad namuose būtų šilta, jauku ir gera, visus namų darbus (tiek mokyklos, tiek namų ruošos) galima paversti kasdiene pramoga, kuri suteiktų galimybę gerai jaustis tiek mokiniui tiek jo aplinkoje gyvenantiems artimiems žmonėms.

Keletas paprastų, bet naudingų patarimų mokinukams:

– Pirmas dalykas – gerai nusiteikti

– Pailsėti prieš atliekant užduotis

– Susirasti patogų, jaukų ir pakankamai tylų kampą namuose

– Prašyti pagalbos

– Daryti kartu – susirasti “namų darbų bičiulį”( su draugu, su artimaisiais )

– Pasitelkti įvairiausias priemonės (nuo knygų ir interneto – iki perlinių kruopų …)

– Daryti pertraukėles

– Kad veikla būtų maloni, pasidėti mėgstamą gėrimą pagurkšnoti ar užkandį pakramsnoti

Keli patarimai tėveliams ar kitiems pagalbininkams:

– Gerai nusiteikti

– Suvokti, kad šis laikas yra laikas jūsų augančiam, žingeidžiam vaikui ir jį galima labai puikiai išnaudoti

– Atsipalaiduoti

– Pasrinkti laiką, kada niekur neskubama

– Pasitelkti gyvenimiškus pavyzdžius

Jei kažko nesuprantate, ieškokite pagalbos ( tradiciškai: skambutis, internetas, knygos, kitas šeimos narys )

– Sugalvokite kokią nors tradiciją prieš ir po namų darbų atlikimo ( pavyzdžiui, prieš atsigerkite su vaiku arbatos ir pakalbėkite kas linksmo nutiko mokykloje, išklausykite, pasipasakokite patys; po namų darbų ruošos sugalvokite kažkokį apdovanojimą– pažiūrėkite kartu filmą, suvalgykite ledų ar pan….)

– Padėkite visus prietaisus į šoną, jie blaško tiek vaiko tiek jūsų dėmesį.

– Jei turite parsinešę savo darbo namo – dirbkite kartu, prie vieno stalo.

Jei vaikas namų darbų ruošai sulaukia kitokios pagalbos ( koorepetitoriaus ar kitų užklasinės veiklos pedagogų ar padėjejų ) namuose neklauskite, ar vaikas atliko namų darbus. Klauskite klausimo, kuris sulauks atviresnio atsakymo ir vaikas jaus, kad tikrai domitės, kaip jam sekasi:  gal turi kokių neužbaigtų darbų ar neatsakytų klausimų? koks sunkiausias / įdomiausias klausimas / užduotis šiandien buvo?  gal dar galite kuom padėti? ir net ar buvo smagu?

GERO LAIKO! DAUG ENTUZIASMO! IR ŠIEK TIEK KANTRYBĖS…

Jūsų D.

2016 sausis