photo

Kasdien susiduriame su situacijomis, kuriose joms pasibaigus galvojame, kad galėjome susitvarkyti daug geriau. Emocijos – nėra lengvas dalykas kontroliuoti, tačiau net ir tai kantriai ir kūrybingai bendradarbiaujant galima išmokti.

Kas yra mindfullness ir kam tai reikalinga?

(pagal knygą Sitting Still Like a Frog. Mindfulness Exercises for Kids (and Their Parents). Eline Snel, foreword Jon Kabat-Zinn)

Kadangi angliškam terminui mindfulness, vieno lietuviško žodžio vertimui nepakanka, toliau šis žodis bus rašomas angliškai, o jo reikšmėje telpa šie principai: visapusiškas dėmesys, koncentracija; būvimas čia ir dabar – esamajame momente; atidumas, susikaupimas dabartyje….

Vaikai yra smalsūs iš prigimties. Jie natūraliai turi norą mokytis, linkę gyventi esamu momentu ir lengvai gali būti ypatingai atidūs. Tačiau, kaip ir suaugusieji, vaikai dažnai yra labai “užsiėmę”. Jie pavargę, lengvai išblaškomi, ir mažai ilsisi. Daug vaikų daro labai daug, ir turi labai mažai laiko tiesiog “būti”. Užauga vaikai labai greit. Dažnai jie turi sugerti daug dalykų vienu metu: socialinių ir emcinių, mokykloje ir namuose. Padaryti šiuos dalykus vienu metu, jie turi daug išmokti ir įsiminti, o greitu laiku tai tampa per daug… Atrodo, kad vaikai “įjungti” visa laiką, tad kada paspausti “pauzės” mygtuką?

Praktikuodamiesi mindfulness, vaikai išmoksta išgyventi dabartinį momentą, stabtelti minutėlei, įkvėpti, ir susivokti ko jiems iš tiesų reikia šiuo momentu. Tai padeda jiems kontroliuoti automatišką impulsyvumą (reaguoti į situaciją staigiai, neapgalvojus). Praktikuodamiesi, jie išmoksta atidumo – draugiško atidumo – viskam, ką jie daro.

Praktiniai mindfullness pratimai

Norint susikaupti, valdyti savo dėmesį, ugdyti atidumą ir kitas savybes, kurios padeda gyventi „šiuo momentu“ pirmiausia reikia pažinti, pripažinti, susidraugauti su savo emocijomis. Suvaldyti emocijas yra  sunku, tačiau jas reikšti vienoje ar kitoje situacijoje galima išmokti analizuojant savo minčių ir emocijų santykį.

„ASMENINĖ ORO PROGNOZĖ“

Atsisėsk kur nors, kur matytum savo veidą, akis. Koks dabar pas tave „oras“ viduje? Ramu ir saulėta? Gal rūkas ar vėjas? Ar lietus ir audra artėja? Ką TU PASTEBI?

Nereikia galvoti daug, tiesiog trumpai pabandyk apibūdinti kokia tuo metu galėtų būti tavo „vidinio oro prognozė“? Kai jau žinai ir įvardini kaip tu šiuo metu jautiesi, tiesiog pabūk… taip kaip yra … nėra jokio reikalo daryti ar jausti kažką kitaip. Tu negali pakeisti oro, taip?

Pabūk ir priimk šiuos jausmus.

Draugiškai ir dėmesingai priimk debesis, giedrą dangų ar kylančią audrą… taip yra šiuo metu… dabar…Lygiai taip pat kaip oro, tu negali pakeisti nuotaikos. Neužilgo oras pasikeis ir bus visiškai kitoks nei dabar. Bet dabar… dabar yra taip. Ir tai visiškai gerai. Nuotaikos keičiasi. Nereikia nieko imtis. Skirk laiko ją pažinti… Palengvės.

VIZUALUS VARIANTAS.

NUPIEŠK  kaip dabar jautiesi, vaizduodamas gamtos reiškinius. Pažiūrėk į piešinį ir pagalvok, ar taip dabar jautiesi?

Dienos pabaigoje vėl pažiūrėk į piešinį ir pamatysi, kad „oras“ pasikeitęs. Tai taip pat padeda suvokti, kad viskas keičiasi.

ATPAŽINTI IR ĮVARDINTI EMOCIJAS/JAUSMUS

Jūs galite padėti vaikui atpažinti ir įvardinti visus jausmus, kuriuos jis išgyvena. Jei turite priemonę (pavyzdžiui, popieriaus lapas ant kurio nupiešti įvairiausi veidukai reiškiantys tam tikrą emociją), vaikas gali parodyti, kuris „veidukas“ yra artimiausias jo tuometinei savijautai. Tada, reaguodami ir parodydami susidomėjimą galite aptarti tai:

  • Gal gali pasakyti, kurioje kūno vietoje tu tai jauti?
  • Kaip tu norėtum į tai reaguoti/ Ką tu norėtum dėl to daryti?
  • Gal tu gali nukreipti dėmesį į šį jausmą ir šiek tiek su juo pabūti, taip pat kaip sėdi su savo mylimu šuniuku / žaisliuku/ pan. ?
  • Įvardinkite kartu tą jausmą: „Taip, tai yra pyktis, taip tu jautiesi kai pyksti. Baimė tai visai kitas jausmas. Aš galiu nukreipti dėmesį į šį jausmą. Tai padeda.“

Įvardinus, atpažinus emociją, vaikas taip pat supranta, kad jis „išgyvens“ šį jausmą ir nebus jo sugniuždytas ar kitaip paveiktas.

Patarimai versti iš anglų kalbos, pagal Eline Sneil knygą.

Jau ne vieną dešimtmetį žinome, kad EQ (emocinis intelektas) yra labai svarbus asmenybės vystymuisi. Tad kuo anksčiau pradėsime mokytis pažinti, o vėliau ir valdyti emocijas, tuo lengviau bus ateityje.

PRAKTIKUOKIMĖS KARTU,

Jūsų D.