eglesstraipnis2

Ugdymas, kuris jungia žinias ir patirtis

                                                                             

            Integruotas ugdymas – žodžiai, su kuriais dauguma tėvų ir mokytojų dabar dažnai susiduria mokyklose, apie tai rašoma bendrojo ugdymo programose, straipsniuose, kalbama įvairiuose seminaruose ir mokymuose. Pagrindinis šio ugdymo išskirtinumas yra mokomųjų dalykų dermė, mokymasis temomis, per kurias susiejami visi mokomieji dalykai, dažnai atsisakant net atskirų pamokų, jas visas integruojant į nenutrūkstamą, vientisą procesą. Tačiau integruotas ugdymas nėra kažkas naujo. Tai ugdymo būdas, kuris iš esmės turėtų būti ir yra taikomas daugelyje pradinių mokyklų visame pasaulyje. Tuo rekomenduoja vadovautis ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, tačiau nuo idėjos iki jos realaus pritaikymo yra gana didelis žingsnis. Norint visus ugdomuosius dalykus sujungti į visumą ir mokymąsi padaryti organišką, patyriminį, reikia ne tik tinkamos aplinkos, priemonių, bet ir mokyklos bei mokytojo atvirumo idėjoms, noro ir gebėjimo keistis, taikyti ugdymą prie besikeičiančio pasaulio ir vaikų poreikių.

eglesstraipnis2

Tematiškai integruotas ugdymas, siejantis visus mokomuosius dalykus

            Norint nufilmuoti gerą kadrą, svarbu objektą parodyti iš visų pusių, taip pat ir norint mokiniui atskleisti temą ar idėją – reikia apie tai kalbėti iš skirtingų perspektyvų. Integruoto ugdymo ašis yra pasaulio pažinimas, todėl norint pristatyti vaikams temą apie tai, kaip veikia žiniasklaida ir sklinda naujienos, neužtenka papasakoti, kaip rašomi laikraščiai ar kuriamos žinios. Vaikai turi patys sukurti elektroninį laišką, atlikti žurnalistinį tyrimą savo klasėje, apžvelgti pasaulio spaudą, mokytis taisyklingai ir tiksliai užrašyti ir perduoti pranešimus bei naujienas raštu ar sumontuoti videoreportažą, taip pat spręsti matematines užduotis apie tai, kiek kainuoja išleisti žurnalą, knygą, reklamą, parašyti el. laišką ar pranešimą ir anglų kalba, savo straipsniams ir įžvalgoms sukurti iliustracijas, kalbėtis apie žurnalistų etiką. Čia ir susijungia visi mokomieji dalykai, nes atliekant šias užduotis ugdomos pasaulio pažinimo, matematikos, lietuvių ir anglų kalbos, dailės ir technologijų, etikos, informacinių technologijų dalykinės žinios. Pažvelgę į vieną temą skirtingais aspektais, vaikai pradeda atrasti tarp jų ryšius, didėja motyvacija, pasiekiami geresni akademiniai rezultatai. Taip nutinka, kai vaikai mokosi todėl, kad jiems įdomu suprasti temą, kai jie skaičiuoja, nes jiems įdomus uždavinio rezultatas ir ką jis duoda (o ne vien dėl to, kad išmoktų tokiu būdu skaičiuoti). Vaikams nereikia aiškinti, kodėl mes darysime vieną ar kitą užduotį, jie nuo pat pradžių gauna pagrindinę žinutę – pavyzdžiui, tema apie informacijos sklaidą mums svarbi, nes kuo geriau mes suprasime, kaip kuriama žiniasklaida, tuo geriau galėsime ir patys atsirinkti reikalingą informaciją. Taigi, integruoto ugdymo uždavinys yra užduotis parengti taip, kad jos kuo labiau sietųsi su pagrindine tema, kad būtų aiškus mokymosi tikslas ir paskirtis. Aiškus vaikui, o ne pedagogui.

Kontekstualus ugdymas – mokymasis per smagias patirtis, viso pasaulio kontekste

eglesstaripnis1_Fotor

Priemonių ir ugdymo metodų yra sukurta tiek, kad mokytojui tereikia gebėti atrinkti tai, kas tinkamiausia jo klasei, surasti informaciją, kuri yra naudinga ir prasminga, atrasti tai, kas klasei ir mokiniui yra tinkamiausia, priimtiniausia būtent dabar ir čia. Integruotas ugdymas glaudžiai susijęs su kontekstualiu ugdymu, kurio pagrindinė idėja – naujos informacijos pateikimas kuo vaiko gyvenimo patirčiai artimesniame mokymosi kontekste, mokymasis įvairioje aplinkoje, atsižvelgiant į jos ypatumus. Vaikų aplinka – visas pasaulis, todėl svarbu analizuoti informaciją ir mokytis viso pasaulio kontekste, pavyzdžiui, kalbant apie Lietuvą, nebeužtenka įvardinti tik Lietuvos simbolių ir kaimynų, galima aiškintis ir kokiame žemyne, ir kokioje tektoninėje plokštėje ji yra. Svarbiausia idėjas pateikti vaikams suprantamu, įtraukiančiu būdu, neapsiriboti mokykline aplinka, kuo daugiau patirti ir už jos ribų, pamokas perkeliant į kuo įvairesnes erdves. Tarptautinė pradinio ugdymo programa IPC („International Primary Curriculum“) čia gelbsti su daugybe idėjų ir jau atrinktų priemonių, videomedžiagos, mokslinių tyrimų, pristatymų, informacinių technologijų naujovių, kurios įgalina mokytoją kokybiškai ir sklandžiai dirbti, užtikrina smagų, aktyvų, mokslišką ugdymosi procesą. Kiekviena tema prasideda smagia ir aktyvia įvadine situacija (pavyzdžiui, tema – Aktyvi planeta. Įvadinė situacija: sukurti evakuacijos planą, parengti videopranešimą, plakatą, nuspręsti, kaip ir kiek žmonių galima būtų apgyvendinti mokykloje), po kurios vaikams natūraliai kyla klausimų: kas sukelia žemės drebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus; kaip ir kodėl tai vyksta. Kai vaikai nuo pat pradžių yra susidomėję, tolesnis mokymasis kur kas sėkmingesnis.

Mano kiemas – visas pasaulis

img_4019

Tarptautinė programa papildo įprastą ugdymo programą platesniu požiūriu į pasaulį ir yra orientuota į asmeninių, socialinių ir akademinių įgūdžių formavimą, padeda vaikams tapti pasaulio piliečiais, gebėti mokytis ir jaustis gerai, kad ir kurioje pasaulio vietoje jie atsidurtų vėliau. Juk turbūt sutiksite, kad septynmetis šiandien ir prieš 10−20 metų gerokai skiriasi. Anuomet vaikai tyrinėdavo pasaulį tokį, kokį jį matė kieme ar savo mieste. Dabar mes galime tyrinėti visą pasaulį neišeidami iš namų, informacijos srautai yra didžiuliai, taigi ir gebėjimas tą informaciją suprasti bei apdoroti yra pakitęs. Vaikai dabar imlūs, domisi sudėtingomis temomis, tačiau jiems sunkiau sutelkti dėmesį į vieną dalyką, jie pratę prie nuolat kintančių vaizdų ir situacijų. Taigi, mokykla šiuo atveju negali atsilikti, ji turi tobulėti dar spartesniu žingsniu, keistis ir tapti ta vieta, kurioje vaikai ne tik semiasi žinių, bet ir atskleidžia savo sugebėjimus, vieta, kurioje jie mokosi bendrauti, tobulėti, pažinti save, atrasti, sužinoti, pritaikyti jau turimas žinias ir įgyti naujų… Kaip sakė herojus V., geriausia mokykla yra ta, kuri pati moko ir mokosi. Todėl aplinka, kurioje vaikas praleidžia savo rytus, o kartais ir visą dieną, yra be galo svarbi, kad jis galėtų augti bei tobulėti ir kaip mokinys, ir kaip asmenybė. Tai, žinoma, galioja ir mokytojui, nes tik besimokantis, besikeičiantis ir nebijantis iššūkių mokytojas gali tapti sektinu pavyzdžiu. Manau, svarbu, kad klasėje tos pačios taisyklės ar principai galiotų visiems, tiek mokytojams, tiek mokiniams. Juk, pavyzdžiui, uždavus vaikams perskaityti knygą, o paskui parodžius pavyzdį ir ją pristačius pačiam mokytojui, vaikams bus ne tik drąsiau, jie žinos, kad mokytojas taip pat susiduria su tais pačiais sunkumais, patirtimis, su juo galima pasitarti, juo galima pasitikėti.

Įgūdžiai, kurie reikalingi visiems

eglesstraipnis3_Fotor

Vaikų, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas bei komandinis darbas yra vieni svarbiausių klasės augimo aspektų. Norint atrasti kažką naujo ir tobulėti kaip asmenybei, būtina tobulėti visai komandai. „Kadangi gyvename keblių problemų pasaulyje, mat viskas, kas lengvai pasiekiama – jau nuraškyta, daugelis svarbiausių poreikių viršija pavienių kūrėjų vaizduotės galimybes“ (Jonah Lehrer, „Vaizduotė. Iš kur kyla kūrybiškumas“). Ką tai reiškia? Daugelis sprendimų, idėjų gali gimti ir gimsta tik esant grupiniam darbui, dalinantis savo idėjomis, apie jas diskutuojant, nebijant kritikos, pasitelkiant įvairias skirtingas nuomones, kitaip tariant, juk „galime dirbti drauge arba žlugti pavieniui“. Taigi, ir čia nesinori vaikų uždaryti į vadinamą „saugų burbulą“. Manau, kad svarbu ugdyti ne tik gebėjimą dirbti komandoje, kurti ir dalintis savo idėjomis, bet ir mokytis nebijoti kritikos, kai ji tikrai reikalinga, kreiptis pagalbos, atrasti skirtingų savo idėjų pateikimo ir įgyvendinimo būdų, pripažinti savo klaidas ir spręsti kylančias problemas. Tai įgyvendinti padeda ir integruotas bei kontekstualus ugdymas, darbas grupėse, mokymasis įžvelgti ryšius skirtinguose mokymosi šaltiniuose, juos analizuoti skirtingais aspektais. Šiems įgūdžiams plėtoti didelę naudą turi ir vaikų stipriųjų savybių ir išskirtinumo ugdymas, kuris užtikrina, kad ugdyme visuomet bus svarbiausia tai, kas vaikui sekasi, o ne tai, kas jam šiuo metu nesiseka.

„Esminiai bei vertingiausi įgūdžiai, kurie turėtų būti ugdomi ir mokyklose, yra universalūs visame pasaulyje: dėmesys ir savikontrolė, gebėjimas įtikinamai kalbėti, bendrauti, susieti dalykus ir suprasti jų ryšius, kritiškai mąstyti, nebijoti iššūkių ir spręsti problemas, savarankiškai, aktyviai mokytis“ (Ellen Galinsky, „Mind in the Making. 7 Essential Life Skills Every Child Needs“). Neabejotina, kad šie įgūdžiai yra kur kas lengviau pasiekiami klasėse, kuriose integruotas ir kontekstualus ugdymas, darbas grupėse, aktyvus mokymasis, pamokos už mokyklos ribų, individualus dėmesys ir asmenybės ugdymas yra neatsiejama kasdienybės dalis. Kasdienybės, kuri kasdien kinta, kurioje plinta įvairiausios idėjos, bręsta asmenybės ir kuriamas pozityvus požiūris į mokslą.

 Eglė Baltušaitienė, Herojaus mokytoja

egle2f